Izabelė PUKĖNAITĖ

Dažnai mokslo metų pradžia nėra laukiama, bet jai, daugiau ar mažiau, kiekvienas moksleivis ruošiasi. Ruošiasi ir mokyklos, tačiau kai kurios iš jų to padaryti nesuspėja.
Tokiu atveju pasiruošimo naujam rugsėjui procesas nusitęsia į mokslo metus. Vietoj rudeninių lapų mokyklos sienas puošia elektros kabeliai, vietoj naujų šviestuvų palubėse tvyro dulkių debesys, o aštuntą valandą į mokyklą renkasi ne tik moksleiviai, bet ir šalmuoti statybininkai.

Ką apie tai mano moksleiviai?
Savo įspūdžiais apie užsitęsusius mokyklos remonto darbus sutiko pasidalinti dvyliktokas Ernestas ir jo bendraklasė. Šiemet jie pradėjo mokslo metus iki galo nesutvarkytoje mokykloje. Anot abiejų pašnekovų, pirmasis dalykas, kuris yra pastebimas tik įėjus į mokyklos pastatą, yra palubėse kabantys dulkių debesys ir daug purvo. Šmaikštaudamas Ernestas pridūrė, kad būtent dėl jų, išėjus iš pamokų, negali įžvelgti koridoriaus galo ar kiek toliau esančių bendraklasių. Pasak kalbintų dvyliktokų, kai kuriose mokyklos kabinetuose nėra net parketo, tad suolai su kėdėmis yra sustatyti ant paprasto betoninio pagrindo. Intensyvūs remonto darbai sukelia ne tik daug dulkių, bet ir triukšmo, kuris trukdo susikaupti pamokų metu, o darbo dieną mokykloje lydi patys įvairiausi statybai būdingi kvapai. „Ne kartą buvo taip, kad mokytojui aiškinant temą, staiga kažkas ima gręžti. Tuomet nesigirdi nieko, ką sako mokytoja, tik ūžesys ausy.“

Baimė dėl sutrumpintų pamokų
Užsitęsę remonto darbai sukelia ne tik estetinį nepasitenkinimą mokymosi aplinka, bet ir nepatogumų mokymosi atžvilgiu. Dėl remonto darbų nesuderinamumo su pamokų tvarkaraščiu pamokos iš pradžių buvo sutrumpintos 15 minučių, vėliau tik 5 minutėmis. Pirmą rugsėjo savaitę moksleiviai į mokyklą iš viso nėjo. Tokia netvarka, ko gero, labiausiai neramina dvyliktokus dėl artėjančių egzaminų. „Tokią situaciją mokykloje vertinu neigiamai,- pasakojo mokyklos abiturientė. - Per tokį trumpą laiką beveik nieko nespėjame, todėl reikia trumpinti mokymosi kursą. Kartais sunku susikaupti ir viską suprasti, tačiau laiko stoka neleidžia įsigilinti ir tai gali atsispindėti egzaminų rezultatuose.“ Tokiai bendraklasės nuomonei paantrino ir dėl savo valstybinių egzaminų rezultatų nerimaujantis Ernestas: „Kartais pagalvojus, kad netenkame daug naudingos informacijos, pasidaro baugu ir neramu.“ Ko gero, tiek mokytojų, tiek moksleivių susirūpinimas yra labai pagrįstas, nes brandos egzaminų dėl užsitęsusių  remonto darbų niekas viena savaite neatidės, o ir 15 minučių niekas jų nesutrumpins.

Kaltų paieška
Kaip ekonominio sunkmečio laiku Lietuvoje įprasta, viskas yra susiję su finansavimu arba, tiksliau, jo stoka. Abu kalbintieji bendraklasiai pritaria, kad greičiausiai problema slypi „valdžioje“: „Manau, jog buvo galima anksčiau pradėti remontus, jeigu lėšos renovacijai būtų buvusios paskirtos anksčiau“,- tokiai bendraklasės nuomonei pritaria ir Ernestas, sakydamas, kad jeigu mokykla būtų greičiau gavusi lėšas, remonto darbai jau eitų į pabaigą. Nepriklausomai nuo to, kas kaltas, o kas ne, bei kada buvo skirtos renovacijai reikalingos lėšos, tai nepakeičia fakto, jog mokslui skirtas laikas yra nebesugrąžinamai prarastas.