„Teatronas“ – tai jaunų, kūrybingų bei veiklių žmonių teatro asociacija. Pasak vienos iš asociacijos įsteigėjų, Monikos Butkutės, „Teatronas“ – tai jaunimo teatras jaunimui. Ir išties, „Teatrono“ spektakliuose nė su žiburiu nerasi pompastikos, banalių, į vatą vyniojamų žodžių ir neaiškių terminų. Priešingai, atėjęs į vieną iš šių spektaklių, pasijausi lyg namuose, apsuptas draugų. Ant scenos esantys aktoriai šnekės tau suprantama kalba, tačiau tai nereiškia, jog pamatyta istorija bus bereikšmė. „Teatrono“ pasirodymai pasižymi vaizdo, judesio ir kalbos vientisumu, tad pamatytas spektaklis pasibels į širdį kaip draugo žodis – nešdamas žinią, kurią kiekvienas supranta skirtingai.

Šiemet „Teatronas“ švenčia savo vienerių metukų gimtadienį. Per šį laiką nusistovėjo maždaug dvidešimties žmonių komanda, kurią sudaro aktoriai, choreografai, scenaristai. Dauguma šių žmonių jau turi patirties aktorystėje, tačiau veikliems, gabiems (šis punktas nebūtinas) ir darbo nebijantiems žmonėms, durys į teatro pasaulį visuomet atviros.

Kritikuoti „Teatroną“ būtų sunku. Šis teatro kolektyvas negauna jokio finansavimo ar paramos iš valstybės, tačiau visuomenei pristato geros kokybės produktą. Šį kartą kritikos strėlės skrenda valstybės pusėn. Vietos repeticijoms, spektaklių premjeroms, dekoracijos, kostiumai – visa tai kainuoja nemenkus pinigus, tačiau kitos išeities nei išlaidas padengti iš savo kišenės – nėra. Retais atvejais pavyksta gauti paramą iš privačių įmonių, tačiau tai nėra problemos sprendimas.
Valstybė eilinį kartą užkerta kelią visuomenės iniciatyvoms. Juk logiška, kad norėdami išauginti dorą ir teisingą jaunąją kartą, turime ją šviesti. Tačiau kaip tai daryti krizės metais, kai galvoje sukasi mintys, kaip išlaikyti save, o tau ant pečių užkraunama dviguba našta: „Ėmeisi iniciatyvos, tai ir užbaik, čia ne mūsų reikalas.“ Štai čia ir griūva populistinių partijų pažadai šviesti jaunąją kartą – žodžiai lieka žodžiais, o darbai – darbais. Apmaudu, jog partijos lieka aušinti burnų, kol tuo pačiu metu jaunosios kartos problemas nagrinėja ir sprendimų ieško patys moksleiviai.

Per metų trukmės veiklą „Teatronas“ spėjo pristatyti keturis spektaklius: „Sveiki!“, „Tik viena duota“, ‚Riba“ bei „Kaimynas“. Asociacijos įkūrėjai teigia, jog iš kai kurių kritikų girdi nepalankius atsiliepimus, esą „Teatronas“ spektaklius kepa kaip blynus, tačiau, pasak M. Butkutės, pastovi repertuaro kaita – vienintelis būdas išlaikyti tam tikrą auditoriją. Mergina pasakoja, jog be paramos išsiversti sunku, tačiau asociacija veiklos stabdyti neketina. Jau dabar yra ruošiamas penktasis „Teatrono“ spektaklis, rengiami ateinančių metų veiklos planai.

Kodėl gi stabdyti veiklą, kai esi kažkam reikalingas? Į jaunųjų kūrėjų spektaklius susirenka vis daugiau žmonių, teatro virusas keliauja iš lūpų į lūpas. Vienerių metų gimimo dienos proga, teatroniečiai suteikia dar vieną progą pamatyti, o kai kam – tik prisiminti, visus jų spektaklius. Spektakliai bus rodomi Kauno kultūros centre „Tautos namai“:

22d. 19.00 - „Tik viena duota“
23d. 18.00 - „Riba“
24d. 17.00 - „Sveiki!“
25d. 16.00 - „Kaimynas“

Visi „Teatrono“ spektakliai yra labai skirtingi. Spektakliams (išskyrus „Kaimyną“. Kurio autorius – M. Ivaškevičius) scenarijus kūrė patys teatroniečiai, tad žiūrovams suteikta galimybė jaunuosius kūrėjus įvertinti ne tik kaip aktorius, bet ir kaip scenaristus.
Mokyklos Frontas taip pat apsilankė keliuose „Teatrono“ spektakliuose. Išskirti vieno negalėtume, nes kiekvienas turi savo žavesio, savos nuotaikos ir savų tylos minučių apmąstymams. Mūsų nuomone, tai teatras, pakeičiantis mūsų, paauglių, gyvenimus, įnešantis optimizmo, parodantis kitą pasaulio pusę ir... grąžinantis atgal. Priverčiantis plačiai atsimerkti, apsidairyti ir sušnabždėti sau „tik viena duota...“.
"Kartą pagalvojau. Po to dar ir dar galvojau, bet kartą pagalvojau – kokia nauda? Kas iš to laimi? Kas būtų, jeigu penkiems žmonėms būtų duota tik viena gyvybė? Atsakymas man pasirodė gražus. Protingas. Atsakiau sau, kad tokiu būdu tie penki žmonės idealiai susikalbėtų."