Tik pradėjus valgyti šiupininę sriubą iškart matoma šios sriubos sudėtis (aišku, kiekvieną kartą skirtinga). Dažniausiai šioje sriuboje būna įvairių dešrelių gabalėlių, galimi kotletų, kepsnių likučiai, dažnai pasitaiko ir įvairių salotų, tokių kaip kopūstų, burokėlių, taip pat galime atrasti įvairių makaronų rūšių… Taigi, pagal šios sriubos sudėtį kiekvienas iš mūsų galime suprasti, ką mokykloje moksleiviai ir mokytojai galėjo valgyti visą savaitę.

Mokyklos virėjoms tokios sriubos pagaminimas yra lengviausias būdas pamaitinti valgančiuosius. Norint gerai pasistiprinti, reikia valgyti pirmąjį ir antrąjį patiekalus. Tačiau jei mokykloje to sau leisti negalime, galima tiesiog nusipirkti penktadieninę sriubą, kuri savo garsia ir visavertiška sudėtimi atstos net kelis patiekalus iš karto. Tačiau ar galime sumesti viską į vieną sriubą ir valgydami nesišlykštėti? Į šį klausimą turbūt kiekvienas atsakytų vienodai – NE.

Paklausus moksleivių, ką jie mano apie tokias sriubas, nuomonių buvo tikrai daug. Jauniausieji mokyklos mokiniai dažniausiai atsakydavo tokių sriubų nevalgantys, jų dienos maisto racionas dažniausiai susideda iš greito maisto užkandžių. Šiek tiek vyresni teigia, kad jiems nesvarbu kokia sriuba, ,,svarbu pigu ir greita, o kas jos viduje man vis vien”, o vyriausieji mokiniai pareikšdavo negalintys valgyti tokios sriubos, ,,vien ją pamačius norisi vemti“, – atsakydavo  moksleiviai. Taigi iš mokinių pasirinkimų galime spręsti, kad ne visiems šiupininė sriuba atrodo nevalgoma, kad ir kaip ji atrodytų ar koks būtų jos skonis.

Taigi, ar šiupininė sriuba atstoja visus dienos patiekalus? O gal tai tik būdas lengvai ir greitai atsikratyti moksleivių nesuvalgyto maisto? Penktadieninė sriuba daugeliui kelią šleikštulį, nors mažesnieji ją valgo ir nieko blogo nejaučia. Tikėkimės, kad ši gili tradicija kažkada išnyks iš mokyklų valgiaraščių.