Vilniaus „Versmės“ vidurinėje mokykloje yra dalinai naikinami kai kurių dalykų A lygiai. Biologijos, chemijos, fizikos ir prancūzų kalbos A lygiu atitinkamai mokosi 6, 9, 7, 4 mokiniai. Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymus, pilną mokinių grupė yra tada, kai joje mokosi 12 moksleivių. Kadangi nei viena iš šių grupių nėra pilna, mokykla, visiškai teisėtai ir turėdama tokią teisę, A lygiuose besimokantiems moksleiviams priskiria savarankišką mokymąsi. Tai reiškia, kad vietoj 4 papildomų A lygio pamokų per mėnesį, liks tik 2, per kurias moksleiviai dirbs su mokytoja. Kitos 2 pamokos bus savarankiškos. Taip pat yra naikinamas matematikos A lygio modulis ir anglų kalbos debatų pamoka, nes pastarąją, kaip ir anksčiau minėtus A lygius, lanko mažiau nei 12 žmonių. Matematikos modulio nebeliks dėl mažo jo lankomumo bei dėl to paties lėšų taupymo. Mokykla, prieš dabartiniams vienuoliktokams pasirenkant individualaus ugdymo planus, taip pat siūlė programavimo, lietuvių kalbos ir istorijos modulius. Programavimo modulis sėkmingai veikia nuo pat rugsėjo ir jo panaikinimas nėra numatytas, tačiau istorijos ir lietuvių kalbos moduliai niekada net nebuvo pradėti vesti. „Apkarpytų“ pamokų gretas papildė ir muzikos bei teatro pamokos. Nuo pakeitimų pradžios tik kas antra muzikos ir teatro raiškos pamoka vyks kartu su mokytoja.

Tarsi A lygio pamokų „apkarpymo“ būtų ne gana, mokykloje yra sujungiamos anglų kalbos pamokos. Daugumoje Lietuvos mokyklų anglų kalbos yra mokomasi dvejose grupėse, padalinant klasę pusiau. Lygiai taip pat mokoma buvo ir „Versmės“ mokykloje, nes toks mokymasis yra žymiai našesnis: kiekvienas mokinys gauna daugiau mokytojos dėmesio. Taip pat mokantis užsienio kalbos yra labai svarbu kalbėti ir ne bet kaip, o gerai. Mokantis mažesnėje grupėje mokytoja geba išklausyti daugiau mokinių, juo labiau, kad dvyliktoje klasėje, laikant anglų kalbos įskaitą, reikia ne dailųjį mikčiojimą demonstruoti, o raiškiai kalbėti. Dabar mokyklos vienuoliktokai pirmosios užsienio kalbos mokysis pilnoje klasėje.

Vienas iš mokyklos vienuoliktokų, kuris ir biologiją, ir chemiją mokosi A lygiu, teigia, jog sumažintas pamokų skaičius turės įtakos mokymosi kokybei. Paklaustas, ar šių dalykų medžiagą yra įmanoma išmokti besimokant savarankiškai, jis atsakė manąs, kad „mokiniui, besimokančiam šiuos dalykus A lygiu net nekiltų tokių klausimų. Mano atsakymas kategoriškas, NE“. Kalbintasis vienuoliktokas teigia, kad savo ateities studijas nori sieti su gamtamoksliais dalykais, ypač biologija ir ne kuo kitu: „socialiniai mokslai manęs nedomina tiek, kad su jais norėčiau susieti savo ateitį“. Galbūt būsimasis gamtos mokslų dalykų profesorius ar nusipelnęs mokslininkas savo ateities studijų su užsieniu nesieja dėl Lietuvoje liksiančios šeimos ir draugų bei nenoro atsisakyti savo gimtosios kalbos, nors ir pripažįsta, jog nėra didis patriotas. Jis taip pat pritaria idėjai, kad nederėtų taupyti tik mokinių ar mokytojų sąskaita. Mokiniai turėtų solidarizuotis su mokytojais ir atvirkščiai.

Nepaisant visko, pašnekovas į ateitį žvelgia pozityviai ir mokyklos keisti neplanuoja. „Visiems dabar sunku, tikiuosi, kad situacija kitais metais pagerės“. Paklaustas, ar prastai išlaikęs valstybinius chemijos ir biologijos A lygio egzaminus, kaltintų mokyklą, pašnekovas atsakė, kad sumažėjus pamokų skaičiui patys moksleiviai turėtų įdėti daugiau pastangų mokytis, galbūt net papildomai pasimokyti su korepetitoriumi: „Mokykla už tave egzaminų neišlaikys“.

Nesenai mokykloje buvo sujungtos technologijų pamokos. Iki šiol vienai devintokų klasei vykusi pamoka nuo šiol vienu metu vyksta dvejoms devintokų klasėms. Taip pat, pagal seną mokyklos tvarką, devintokų klasės buvo dalinamos pusiau. Tokiu būdu mokiniai mažesnėse grupelėse galėjo mokytis lietuvių kalbos ir matematikos. Kaip žinia, ši tvarka yra panaikinta. „Versmės“ mokyklos devintokė Aistė Stoškutė, paklausta apie tokius pasikeitimus, atsakė: „Pamokų sujungimas jas vėl pavertė tiesiog eilinėmis pamokomis. Manau, kad sumažinus pamokų skaičių arba padidinus grupę, mokytojui yra sunkiau išdėstyti pamokos medžiagą, juo labiau, kad per savaitę turime tik 3 matematikos pamokas. Juk vienai grupei kartais reikia daugiau paaiškinti, o kitai mažiau. Sujungus grupes, sumažėjo darbo tempas“. Devintokams taip pat sujungtos ir informatikos pamokos. Iki šiol klasė buvo skirstoma į dvi grupes, su kuriomis dirbo dvi mokytojos. Nuo šiol su visa klase dirba tik viena mokytoja. Devintokė Aistė taip pat pridūrė, kad mokykloje padarius tokius pakeitimus, asmeniškai jai sumažėjo laisvo laiko: „dėl to mums kartais tenka daugiau pasiaiškinti ir pasimokyti namuose“.
 

Neoficialiais duomenimis, mokykla Vilniaus savivaldybei yra įsiskolinusi apie 200000 litų. Kaip žinoma, mokytojų atlyginimas priklauso nuo to, kiek jie per mėnesį turi pamokų bei nuo mokytojo kvalifikacijos. Vadinasi, jeigu yra mažinamas pamokų kiekis mokiniams, jis automatiškai mažėja ir mokytojams. Kadangi mažėja darbo krūvis, atitinkamai mažėja ir atlyginimas, o tuo pačiu ir auga mokyklos santaupos. Iš jų, ko gero, ir stengiamasi padengti didžiulį „Versmės“ mokyklos įsiskolinimą. 2009 metais vidutinis mokytojų atlyginimas buvo apie 2606 Lt, o vidutinis šalies atlyginimas siekė apie 2300 litus. Iškyla klausimas: kaip mokytojams per mėnesį mažinant krūvį maždaug 3–4 pamokomis įmanoma padengti 200000 litų skolą?

Nors dažnai yra kalbama apie tai, kad viskas yra mokama, pasirodo taip tikrai nėra. To negalima rasti jokiuose oficialiuose dokumentuose, tačiau tai galima pamatyti mokyklose ir išgirsti iš mokytojų. Taip! Mokykloje atsirado pora mokytojų, kurie sutiko panaikintas pamokas vesti aukodami savo asmeninį laiką ir dirbi be atlygio. Jeigu kažkada ir buvo galima kalbėti apie vis krentanti mokytojų autoritetą, tai grupelė „Versmės“ mokyklos Mokytojų (taip, iš didžiosios M raidės) šią tendenciją tik paneigia.