Apie greitąjį skaitymą turbūt yra girdėję daugelis pažangių moksleivių. Tačiau jei šių žodžių kombinaciją tau svetima – nesijaudink, dar ne vėlu. Šis straipsnis tave ne tik supažindins su greituoju skaitymu, bet ir paaiškins, kaip galima greitai skaityti.

Greitasis skaitymas nuo paprastojo skiriasi tuo, jog tekstas suvokiamas greičiau nei įprasta. Esmė yra lavinti dėmesį, treniruoti periferinį regėjimą. Žmogaus akys turi dvi regėjimo funkcijas: centrinę ir periferinę. Kiekvieno žmogaus periferinis regėjimas iš prigimties yra labai mažos apimties. Tačiau jis turi didelę reikšmę akiračio plėtime, padeda orientuotis aplinkoje. O svarbiausia – jis svarbus ir skaitant.
Skaitant tekstą labai svarbu matyti daugiau nei vieną žodį. Tačiau neretai greitam skaitymui „koją pakiša“ subvokalizacija, kai tariame skaitomus žodžius mintyse. Akiai stabtelėti ir fiksuoti žvilgsnį pakanka ketvirtadalio sekundės, bet tai užtrunka gerokai ilgiau, nes yra laukiama, kol žodis bus suvoktas ar garsiai ištartas mintyse.

Kaip skaityti greitai?
Viena iš greitojo skaitymo metodikų yra paremtos visiškai kitokiu keliu:
Keli žodžiai → Įgarsinimas → Suvokimas.
O pasipraktikavę galėtumėte pakeisti šį kelią taip:
Visa eilutė → Suvokimas.
Šis principas yra paremtas idėja, kad skaitydami turime stengtis matyti kuo daugiau, geriausia visą eilutę, o pamatyti žodžiai iš karto yra suvokiami, netariami mintyse. Tai galima palyginti su fotoalbumo vartymu. Jeigu puslapius versite greitai, nuotraukas pamatysite, tačiau nebus jokio malonumo. Lygiai taip pat ir skaitant, informaciją įsisavinti greičiausiai pavyks, tačiau tinkamai įsijausti į knygą vargu ar sugebėsite.

Greičiau ir daugiau!
Turbūt ne vienam kilo klausimas, o kaip reikėtų lavinti greitąjį skaitymą?
Pirmas būdas – tai periferinis skaitymas. Jį galite lavinti žiūrėdami į vieną lapo tašką (nepamirškite gero apšvietimo) ir tuo pačiu metu stengdamiesi pamatyti kuo daugiau žodžių toje eilutėje.
Kitas būdas – rodyklinis skaitymas. Skaitant dažnai grįžtama prie jau perskaitytų eilučių. Dažnas pasiteisinimas – jos buvo neaiškios, perskaičius dar kartą, bus aiškiau. Iš tikrųjų, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog tokios eilutės vėliau pasikartoja ir tampa aiškios. Jeigu pirmąsias eilutes perskaitėte ir jos jums pasirodė neaiškios, galimas dalykas, jog jas suvoksite perskaitę visą tekstą, tačiau tam nėra būtina grįžti atgal prie jau perskaitytų vietų. Pabandykite perskaityti visą tekstą negrįždami prie buvusių eilučių ir žodžių. Rezultatas akivaizdus iš karto. Tekstą perskaitysite žymiai sparčiau nei įprastai.
Dar greitesnis skaitymo būdas – foto skaitymas. Šis skaitymo būdas savo metodika nedaug skiriasi nuo periferinio, tačiau čia stengiamąsi suvokti ne visą eilutę, o visą puslapį. Tai darote dideliu greičiu: tiesiog verčiate puslapius vieną po kito. Deja, tai nėra labai efektyvu, jeigu perskaitytos informacijos reikia iš karto, mat jai reikia laiko „susigulėti“. Dėl šios priežasties rekomenduojama foto skaitymą taikyti prieš miegą.

Patarimai pradedantiesiems
Vidutinis žmogaus skaitymo greitis yra apytiksliai 150 žodžių per minutę. Dauguma pradėjusių mokintis greitojo skaitymo pasiekia didelių rezultatų – net iki 3000 žodžių. Tuo tarpu didžiausi rekordai siekia net 25 000 žodžių per minutę! Tokių rezultatų galbūt ir nepasieksite, tačiau pagreitinti skaitymą ir taip palengvinti mokymosi kančias išties verta kiekvienam. Tam tereikia įdėti tik šiek tiek pastangų ir praktikos.

Keli bendri patarimai skaitymo pagerinimui:
1. Praktikuodamiesi neskaitykite jums neįdomių tekstų, turėkite tikslą juos perskaityti.
2. Plėskite savo žodyną – dažnai žmogus skaitydamas suklumpa tiesiog prie nežinomo žodžio.
3. Norėdami atsikratyti įpročio tarti žodžius, skaitykite klausydamiesi muzikos ar tiesiog garsiai skaičiuodami.
4. Treniruokitės kasdien bent po 10–15 min. ne tik skaityti, bet ir sutelkti dėmesį.
5. Domėkitės greituoju skaitymu ir metodu, kurį taikote. Internete galite rasti ypač daug informacijos.