Problema ne tik ta, jog mokiniai mokomi senų dalykų, bet greičiau pačioje problemos esmėje, dėl kurios ji egzistuoja – daugelis žmonių gyvena praeitimi arba tiesiog nespėja sekti permainų. Darbdavys beveik visados reikalauja to, ko mokykloje dar nėra mokoma. Pavyzdžiui, prieš kelis metus galėjote pastebėti daug kur atsiradusius reikalavimus mokėti naudotis kompiuteriu ar tiesiog lengvai naršyti internete. Dabar tai jau nebe „pageidautinas“, o „privalomas“ reikalavimas. Panašiai yra ir bus su daugeliu kitų reikalavimų – jie kinta ir didėja tiesiog kasdien. Tuo tarpu ar jūs galite ramiai atsakyti į klausimą „Ar esu pasiruošęs ateities darbui?“. Greičiausiai ne. Tačiau visgi neklysite ir manydami, jog mokytis būtina.
Akivaizdu, jog šiuolaikinėse mokyklose ne visi mokiniai mokosi vienodai. Kalbu ne apie jų gaunamus pažymius, o apie mokymosi būdą. Daugeliui tiesiog netinka mokymosi būdas, taikomas mokykloje. Tad prasti pažymiai nebūtinai yra dėl pastangų trūkumo. Kartais taip pasitaiko dėl netinkamo mokymosi būdo, kuris siekiant geriausių rezultatų turėtų būti taikomas prie jūsų talento.
Devintojo dešimtmečio pradžioje amerikiečių psichologas Howard Gardner parašė knygą „Frames of Mind“, kurioje išdėstė septynis talento arba intelekto tipus:

Lingvistinis
Tai bene plačiausiai matomas intelekto tipas. Šiuo metu pagal šį tipą yra nustatinėjamas žmogaus intelekto koeficientas. Jis remiasi įgimtu žmogaus gebėjimu skaityti ir rašyti žodžius. Iš esmės, tai ganėtinai svarbus gabumas – be jo būtų sunku kaupti ir dalytis informacija.

Loginis-matematinis
Suprantama, jog šiuo talentu daugiausiai apdovanoti matematikai. Tai žmonės, kuriems ypač lengva dirbti su duomenimis, išreikštais skaičiais.

Erdvinis tipas
Šis tipas būdingas daugeliui meno žmonių – dailininkams, architektams, dizaineriams ir kt.

Fizinis tipas
Fiziniu talentu apdovanoti daugelis įžymių sportininkų ir šokėjų. Dažniausiai, tai žmonės, kurie efektyviausiai mokosi veikdami, atlikdami kažkokią praktiką.

Vidinis
Šis talento tipas dažnai apibūdinamas kaip emocinis intelektas. Kaip ir sako pats pavadinimas – veiksmai, susiję su žmogaus vidumi, čia yra dominuojantys. Pavyzdžiui, dažnai žmonėms nesiseka ne todėl, kad jiems trūksta žinių, o todėl, kad jie bijo rizikuoti. Taip pat kaip pavyzdį galima pateikti daug žmonių, kurie baigia prestižinius universitetus, bet jie nesiekia žymiai didesnės sėkmės, kurią galėtų pasiekti, bet rizikuotų suklupti ir patirti fiasko. Dažniausiai šie žmonės yra stiprūs intravertai.

Tarpasmeniniai gabumai
Jie aptinkami žmonėse, kurie yra labai komunikabilūs, lengvai randantys kalbą su aplinkiniais. Žmonės, turintys tokių gabumų, dažnai tampa puikiais dainininkais, aktoriais, prekybininkais ir kitų profesijų, reikalaujančių bendravimo sugebėjimų, žmonėms.

Aplinkos žmonės
Jie geriausiai mokosi analizuodami aplinką, Dažniausiai tai būna susiję su gamtos mokslais: fizika, chemija, biologija. Šis tipas nebuvo sugalvotas Howard Gardner, tik vėliau pridėtas prie pagrindinių.

Pasireiškia keli
Atkreipkite dėmesį, jog talentų tipai skirtingi, pvz., architektui reikalingas tiek skaitmeninis, tiek erdvinis, tiek verbalinis-lingvistinis talentai.

Taip intelekto tipus suskirstė Howard Gardner. Galbūt visi šie tipai jau dabar yra pasenę, tačiau pats teorijos pagrindas – teisingas ir besiplečiantis. Nuo to laiko, kai autorius paskelbė šių gabumų skirtumus, mokslininkai išskyrė dar per trisdešimt tipų. Vadinasi, ši sritis plečiasi ir mes randame vis daugiau savitumų. Galbūt šie tipai nėra tikslūs ar teisingi, tačiau jie parodo, kad mokinys turi surasti savo sėkmingo mokymosi formulę, kuria vadovaudamasis mokytis galėtų ir pabaigęs mokyklą.

Pabaigus mokyklą svarbu kaip niekad, jog mokinys sugebėtų pats mokytis ir tobulinti save. Darbdaviui žymiai svarbiau kaip darbuotojas prisitaikys prie darbo sąlygų negu kokią techninę kompetenciją jis turi. Tik išmokęs mokytis žmogus gali pradėti iš tiesų judėti pirmyn ir neatsilikti nuo visad skubančio pasaulio.